ADVERTISEMENT

Opiniaun: PREOKUPASAUN MUNDIAL KONABA VIOLÉNSIA KONTRA FETO

Timor Post - Opiniaun
  • Share

HOSI MICATÓ – Maria Domingas Fernandes Alves

Violénsia kontra feto ne’e konsidera mos hanesan “ Pandemia Mundial”. Pelu menus um tersu hosi populasaun femenina sai tiha ona vítima ba violénsia. Ba ONU, mundo ne sei Justu no igualitariu bainhira feto sira tenke moris la ho tauk, ka tenke moris ho seguransa. ONU iha Loron Internasional ba Eliminasaun Violensia kontra Feto , ba loron 25 Novembro 2020, Klassifika violensia ba Generu nudar “ Pandemia Global”. Secretário Geral Nasoens Unidas , António Guterres, deklara katak mundo ne nudar fatin “Justo e Igualitário”, bainhira feto sira livre hosi forma violénsia oioin, moris livre hosi tauk no livre hosi  inseguransa.

Tuir peskiza “ MULHERES,EMPRESAS E LEIS”, nebe Banco Mundial halo iha 2017, katak hosi feto tolu ida sempre sai vítima ba violénsia ruma. Dokumentu ne mós divulga hosi Banco Mundial iha 2017 katak  iha levantamentu ida iha tinan 2015, konstata katak  49 país sira seidaulk iha lejislasaun atu fo punisaun ba autor sira violénsia doméstika nian.

Tamba falta ida boot tebes iha países barak atu garante justisa kontra violensia hasoru Feto, mak ONU deklara ofisialmente iha 1999, nudar Loron Internasional ba Eliminasaun Violénsia Kontra FETO. Tamba iha loron 25 novembro 1960, Feto nain tolu, Patria Mercedes Maribal, Minerva Argentina Maribal no Antonia Maria Teresa Maribal, koñesidas nudar “Las Mariposas”, hetan assassinatu hosi rejime ditatorial Rafael  Trujillo, hosi Repúblika Dominicana. Feto hirak ne’e nudar líder resisténsia ba ditadura Dominikana. Sira hetan violasaun oioin to hetan sona ho punhal no buti mate sira iha tos boot plantasaun tohu nian, tuir orden ditador Rafael  Trujillo.

ADVERTISEMENT
SCROLL FILA BA NOTISIA


Tuir levantamentu estudos hosi Fundasaun Thomson Reuters – parte hosi agénsia notísias Reuters avalia países balun tuir klassifikasaun hosi númeru sanulu to ida primeiru nebe sei  rejista forma violasaun kontra Feto. Hahú ho Estados Unidos Amérika, sai nudar Nasaun ba dala sanulu nebe Violénsia Seksual, inklui estupro, assediu seksual no violasaun seksual no  laiha acesso ba justisa ba feto sira. Nigéria nudar País ba dala sia  nebe rejista violasaun hasoru feto. Tamba iha nia luta durante tinan 9  mos violensia seksual to fali assassinatu ba Feto sira, komete  hosi forsas seguransa Nigeria hasoru besik  centenas ka  atus  hosi  feto foin sae, milhares ka rihun hosi  feto sira  hetan trafiku umanu ba rai Europa no explorasaun seksual sei makaas. Tuir fali iha número ba dala ualu mak Iêmen , país ida perigu boot liu ba Feto nebe liu hosi krise umaninátia ida boot liu tamba funu sivil iha tinan2015. Rai ka pais ida ne’e mos konsideradu kiak liu iha rai Arabia, hodi nune’e Iemenitas sira tenke sai nudar vítima trafiku no violasaun oioin, impaktu hosi falta servisu saúde, rekursus ekonómikus no asessu ida susar ba buat hotu.  Iha República Democrática do Congo nudar país ba dala hitune’ebe feto sira kontinua hetan violasaun seksual. Ema liu milllaun hat maka grupu extremista sira hasai hosi hela fatin no congolesas sira enfrenta atakes ho estupros ka violasaun seksual kolektivu no ho frekuensia boot. País Paquistão ne’e nudar ba dala Neen, ne’ebe hosi feto tolu,  ida sempre hetan violensia domestika,  Tinan2 sira nia parentes oho feto sira to rihun,  nudar prátika kultural ,”prezervasaun de onra” ba família. Krimes hirak ne’e  nudar motivu hosi pratika no valores  konservador sira hosi ema mane.  Arábia Saudita nudar País ba dala Lima, ne’ebe feto sira tenkehetan permisaun hosi laen ka família mane sira atu kaben, atu halo viajen ba liur no kontinua hetan forma violasaun oioin. Iha Somália nudar País ba dala Hat, ne’ebe kontinua sai vítima tamba luta armada no mos ba pratikas kulturais hanesan mutilasaun genital no laiha acesu ba servisu saude nian. Síria nudar País ba dala Tolu, ne’ebe feto mate barak relasiona ho sira nia konflitu armadu, hetan abuso doméstiku,  violasaun seksual no laiha acessu ba assisténsia médika. Afeganistão, nudar País ba dala  Rua, ne’ebe perigosu ba Feto sira. Tamba organizasaun extremista Taliban nebe iha disputa ho governo, mak feto sira hetan konsekuensia ho problema hanesan violensia relasionada ho konflitu armadu, abuso doméstiku, laiha acesu ba assisténsia médika pior liu iha mundo no desigualdade de género iha trabalho.  India nudar País ba dala Ida ka Primeiru, tuir Reuters nia peskiza hanesan; risku ba violensia seksual, riskus hosi pratikas kulturais no tribais ho tráfiku umanu- ne’ebe dala barak liu rezulta hosi prostituisaun forsada no trabalho forsadu. Índise ba estupros ne’ebe kadavez liu as tamba motivu sira ne’ebe mai hosi pratikas kulturais.

Lee Mós :
“Mentalidade Kolonializmu iha Sirkulu PN”

Hosi klassifikasaun ne’ebe ilustra iha leten tuir peskisa fontes Reuters nian, hatudu ba ita katak maiske iha Miléniun foun, maiske Mundo Global hetan problema Boot Pandemia COVID-19,maiske ke  Mídia no Comunikasaun Sosial no Teknologia avansadu ona no País barak ratifika Tratados Direitus Umanus no opta iha sira nia País, Sistema Democrátiku, maibé Problema Violasaun kontra FETO kontinua sai ameasa no fenómenu ida komplexu atu elimina ka hakotu lolos. Esforsu ka vontade atu hakotu duni pratika desigualdade, prátika superioridade, prátika no valores kulturais no familiares katak, FETO nudar ema nebe daruak ka segundu lugar, ema ne’ebe ho estereotípos hanesan, subordinada, fraku, la iha valor, beik, la folin no vulnerável mak justisa sei laiha ba FETO.

Lee Mós :
Pecados E Valores Cristãos Em Relação Ho Deus-Mundo-Homem

Ho intensaun ida Konaba Direitus Feto nian, ita bele reflekte katak problema ida ne’e, hatur iha Direitus Umanus? Argumentu ida ne’e nudar formulasaun jurídika mak luta iha mundo ocidental  ne’ebe assosia ho Luta Internasional, liu tiha Segunda Guerra Mundial atu kombate atrosidades ka forma violasaun ida la respeitu ema nia dignidade umana, independentemente hosi raça, cor, língua, nasionalidade, convicções  sociais, políticas no relijiosas, la haluha mos Direitus Umanus nudar Ema , Feto ho Mane nia direitu hanesan. Maiske luta ne hahú iha dékadas barak ona maibé prátikas violasaun hirak ne’e rejista nafatin. Tamba ne’e mak ONU kontinua fo atensaun boot ba kestaun ida ne’e hodi afirma nia komitmentu hodi nune’e iha tinan 2020, bele klassifika mos Violasaun ba Feto nudar , “Pandemia Global”.Katak atensaun ne’ebe, ohin loron Mundo Global tau ba COVID-19, desperta mos atensaun ba fenómeno Boot Violensia kontra FETO.

Direitus Umanus Feto nian, admite katak direitus Umanus ne tenke hanesan entre FETO no MANE. Labele iha diferensa  maske nudar seksu femenino. Tamba ne’emak violasaun direitus umanus ba feto iha Konflitu armadu, doméstiku,tamba prátikas kulturais, relijiosas, tamba desigualdade, tamba inferioridade, feto sira mak kiak liu iha mundu, pratikas hanesan trafiku umanu, prostituisaun, explorasaun seksual, sei dominante nafatin iha kualker país ida hosi ida mais dezenvolvidu to fali ida kiak liu. Entaun saída mak sei sai motivu ka faktor ida boot ba  violasaun kontra feto?

Esforsu ONU nian rejista ona esforsos lubuk ida hanesan: Iha final dekada 1960 to 1970, hahu prosessu Conscientizasaun ba nessessidade ba kriasaun mekanismus institusionais ba melloria kondisaun FETO nian iha Mundo. Iha tinan 1967, hamosu Declarasaun ba Eliminasaun Kontra Forma Diskriminasaun Kontra FETO (CEDAW). Iha tinan 1975 ONU proklama Loron  Internacional ba FETO , 8 de Março. Tinan 1976 ba 1985, ONU declara  Plano Aksaun Mundail ba Promove FETO nia Direitu. To’o tinan  1995 ONU realiza tiha Conferência Mundial espesífika ba FETO iha 1980 iha Copenghagen, Nairobi iha 1885 no Pequim iha 1995. Iha 1993 Declarasaun Viena sobre Eliminasaun ba Violensia Kontra Feto no hakotu Loron 25 Novembro nudar Loron Mundial Kontra Violasaun ba FETO. Esforso hirak ne’e hoto ONU obriga nia países membros atu ratifika CEDAW halo Relatório períodiku hodi assegura implementasaun iha Politikas no Legislasaun sira hoto hodi elimina Diskriminasaun no Violénsia hasoru FETO.  Maibé realidade mak kontinua akontese forma violasaun hirak ne’e iha Mundo Global no mos iha Timor-Leste rasik.

Lee Mós :
Koridor Eskola Iha Timor-Leste, Kontaminadu Ho Arte-Marsiais No Rituais, Falla Edukasaun Ka Lideransa GAM-R

Iha Timor-Leste hahu hosi Lei Inan –CRDTL, Mecanismo iha Parlamento Nasional, iha Governo,iha Instituisaun Polísia PNTL no F-FDTL, iha Funsaun Públika, iha Sosiedade Sivil liu hosi REDE FETO  ho nia Membros sira hotu, iha Escolas, iha politicas, legislasaun sira hodi garante eliminasaun Violensia Kontra Feto, maibé iha Vida prátika sei mosu ka akontese nafatin formas violasaun oioin hasoru feto no at liu mak iha Uma laran rasik hanesan Incesto.

Tambá ne’e mak iha ONU estabelese Loronsanulo resin neen, hosi loron 25 novembro to fali loron 10 fulan dezembro, nudar loron Kampanha  ba Activismo Kontra Violensia ba Feto hafanun no reivendika nafatin preokupasaun no esforsu atu Hapara Duni Violensia Kontra FETO. Hapara Violénsia Hasoru FETO, nudar “PANDEMIA GLOBAL”,

Mai ita hoto hamutuk, ho Laran , ho responsabilidade, ho Komitmentu, ho vontade no ho konviksaun atu Luta duni hasoru Forma Violênsia Kontra FETO. Tamba FETO mak ita nia INAN, FFETO mak ita nia KABEN, FETO mak ita nia OAN no FETO mos mak ita nia BEIOAN.Hadomi ita nia AN hadomi mos FETO nudar Kriatura Maromak nian hanesan iha Vida , iha Direitu Umanu, iha Moris Livre no moris iha Domin.

Ba organizasaun sira hahu mos hosi FOKUPERS tenkekontinua nafatin ho vontade, responsabilidade, ho Forsa no Konviksaun atu uza LORON 16 Dias Activismu ne’e hodi habelar liu tan  Kampanha ne’ebe ONU rasik lansa katak ;” VIOLENSIA BA FETOHANESAN PANDEMIA GLOBAL” ne’ebe tenke tau FIM ka HAKOTU.

 855 total views,  3 views today

Oinsa Ita nia Reaksaun iha Notisia Nee?
Like
Love
Haha
Wow
Sad
Angry
You have reacted on “Opiniaun: PREOKUPASAUN MUNDIAL KONABA VIOLÉNSIA…” A few seconds ago

Bele hare Video Seluk :
  • Share
ADVERTISEMENT
SCROLL FILA BA NOTISIA

Notisia Timorpost Seluk


Komentariu :
Timorpost.com. Respeita tebes Ita Nia opiniaun. Laran luak no uza etika bainhira hatoo opiniaun. Opiniaun iha Ita Nia responsabilidsde, tuir lei ITE.

Varanda
Kategoria
Video
Buka
Watch
Facebook
error:
Simu Notifikasaun Hosi Timor Post Online! OK No